moni – -Translation – Keybot Dictionary

Spacer TTN Translation Network TTN TTN Login Deutsch Français Spacer Help
Source Languages Target Languages
Keybot 5 Results  sede.sepe.gob.es
  Viduramžių Lietuva  
Show textShow cached sourceOpen source URL
Adomas Bremenietis rašė, kad jų ,,visi namai yra pilni pranašų, augurų ir burtininkų, [kurie yra apsirengę vienuoliškais rūbais]. Iš viso pasaulio ten prašoma pranašysčių, daugiausia iš ispanų (arba: his paganis=šių pagonių) ir graikų (t. y. graikų tikėjimo žmonių, rusinų)”51.
Compare text pagesCompare HTM pagesOpen source URLOpen target URLDefine viduramziu.istorija.net as primary domain
The one-eyed old man who helped Hading escape is identified with Odin, but it is also possible to see in his person an inhabitant of Curonia who was secretly supporting Hading. He predicts the future, and the Curonians were truly well known for their prophets. Adam of Bremen wrote: "all of their [Curonian] homes are full of diviners, augurs, and sorcerers who are dressed in monastic clothes. Prophecies are sought there from all parts of the world, especially by the Spaniards ("Hispanis" or "his paganis" – these pagans) and Greeks (i. e., people of Greek faith, the Ruthenians)".51
  Viduramžių Lietuva  
Show textShow cached sourceOpen source URL
Danų vykdytą kolonizaciją mini ir Rijos analai, kurią priskiria Lotoknuto (Loth¸n¸knut) laikams: ,,Jo laikais kas trečias iš vergų ir paprastų žmonių išėjo iš karalystės. Ir išvykę, visą Prūsiją, Žiemgalą ir karelų žemę bei daugelį kitų žemių sau pajungė, ir džiaugdamiesi žemių derlingumu nebenorėjo grįžti, o pasiliko ten iki pat šios dienos”65.
Compare text pagesCompare HTM pagesOpen source URLOpen target URLDefine viduramziu.istorija.net as primary domain
Danish colonisation is also mentioned by the Annales Ryenses, which ascribes it to the times of Lothųnųknut: "During his times, every third slave and the common person left the kingdom. And once they left, they subjugated for themselves all of Prussia, Semigallia, the land of the Karellians, and many other lands, and rejoicing in the fertility of the lands did not want to return, but stayed there until this day".65 This is most likely the same historical tradition, which reached us in a different way.66