ius – -Translation – Keybot Dictionary

Spacer TTN Translation Network TTN TTN Login Deutsch Français Spacer Help
Source Languages Target Languages
Keybot 73 Results  sede.sepe.gob.es
  Viduramžių Lietuva - ...  
Apie 98 m. Publijus Kornelijus Tacitas savo veikale Germania pirmą kartą aprašo aisčius (baltus). Pažymimas aukštas aisčių žemdirbystės lygis ir gintaro rinkimas.
Около 98 г. Публий Корнелий Тацит в своем произведении Германия в первый раз описывает айстиев (балтов). Отмечается высокий уровень земледелия айстиев и собирание янтаря.
  Viduramžių Lietuva - ...  
Apie 350-376 m. Pasakojama, kad Hermanarikas, ostgotų karalius (350-376), nukariavęs slavus ir aisčius - galimas karo žygio prieš baltus atspindys Jordano Getikoje (551 m.).
Около 350-376 г. Рассказывается, что Германарих, король остготский, завоевал славян и айстиев - возможное отражение военного похода против балтов в Гетике Иордана (551 г.).
  Viduramžių Lietuva  
Apie 970 m. norvegų erlas Hakonas, remiamas Danijos karaliaus, puolė kuršius ir sembus.
970 e. Kr. Norske Håkon Sigurdsson (Håkon Jarl) angrep kurlenderne og sambianerne støttet av danskekongen.
  Viduramžių Lietuva - ...  
Apie 350-376 m. Pasakojama, kad Hermanarikas (Iarmericus) nukariavęs slavus, sembus ir kuršius - galimas karo žygio prieš baltus atspindys Sakso Gramatiko Danų žygiuose (apie 1218 m.).
Около 350-376 г. Рассказывается, что Германарих (Iarmericus) завоевал славян, сембов и куршей - возможное отражение военного похода против балтов в Деяниях датчан Саксона Грамматика (около 1218 г.).
  Viduramžių Lietuva  
Apie 840 m., anot Sakso Gramatiko, legendinis vikingų vadas Ragnaras Lodbrokas surengė žygį prieš sembus ir kuršius.
840 e. Kr. Den legendariske vikinghøvdingen Ragnar Lodbrok organiserte et raid mot sambianerne og kurlenderne i følge Saxo Grammaticus.
  Viduramžių Lietuva  
Apie 98 m. Publijus Kornelijus Tacitas pirmą kartą aprašė aisčius (baltus). Jis pastebėjo aukštą aisčių žemdirbystės lygį ir gintaro, kurį jie parduodavo romėnams, rinkimą. Žr. šaltinį.
98 e. Kr. Pubilus Cornelius Tacitus beskrev Aistianene (balterne) for første gang. Han viste til et Aistianene hadde et høyt nivå innenfor landbruk og innsamling av rav, som de solgte til romerne. Se kilde.
  Viduramžių Lietuva  
Apie 350-376 m. pagal gotų epą, atpasakotą Jordano (551 m.) ir Sakso Gramatiko (1218 m.), ostrogotų karalius Hermanarikas (350-376) surengė karo žygį prieš aisčius (veikiausiai sembus ir kuršius). Žr.
350–376 e. Kr. Hermanaric (Ermanarich), kongen av Østgoterne (350 – 376), organiserte militære raid mot Aistiansene (sannsynligvis Sambianene og kurlenderne), i følge gotiske epos, også reflektert av Jordan (551) og den danske historikeren Saxo Grammaticus (1218). Se kilder.
  Viduramžių Lietuvos p...  
Lietuvos valdymas pasižymėjo tolerancija ir pagarba senosioms tradicijoms, skirtingai nuo Aukso Ordos valdžios, nuo kurios lietuviai ukrainiečius išvadavo, ir tautinės priespaudos, kurią ukrainiečiai patyrė, patekę į Lenkijos sudėtį.
Украина в составе Литвы находилась более 200 лет (1362–1569 гг.). Литовский период считается одним из более светлых периодов в украинской истории. Литовское правление отметилось толерантностью и уважением к древним традициям, в отличие от власти Золотой Орды, от которой литовцы украинцев освободили, и национального гнета, который украинцы пережили, попав под власть Польши. Однако наследие Литвы для украинцев имеет меньшее значение, чем для белорусов, так как их национальный идентитет основывается на наследии Киевской Руси и Казаческого государства XVII в.
  Viduramžių Lietuva - ...  
” Iš tiesų knygoje niekam neklijuojama marksizmo etiketė, o Lietuvos istorikų tarpe marksistu pavadintas tik Edvardas Gudavičius, kuris pats ne kartą tai yra viešai deklaravęs, ir apie tai užsiminta tik dėl to, kad jo marksistinė metodologija, knygos autoriaus manymu, nulemia konkrečias išvadas apie Lietuvos valstybės formavimąsi (p. 91–92).
4. “But Baranauskas himself forced me to direct attention to the methodology of the book, because the word “Marxism” is a swear-word for him, something like label, which may be stuck on those, who are thinking other way.” In fact nobody is labelled as “Marxist” in the book. Among the Lithuanian historians only Edvardas Gudavičius is said to be a Marxist, because he declared this publicly more than one time, and, the author believes, this results in concrete conclusions on the formation of the Lithuanian State.
  Viduramžių Lietuva - ...  
a) “Iš Petro Dusburgiečio duomenų apie Sembą Alvydas Nikžentaitis sprendžia, kad baltų žemėse raitelių ir pėstininkų skaičius santykiavo kaip 1:10 (p. 140).” Plg. : Nikžentaitis A. Nuo Daumanto iki Gedimino.
a) “On the base of the data of Peter Dusburg about Sembia Alvydas Nikžentaitis is judging that the number of riders was correlating with the number of foot soldiers in the Baltic lands as 1:10.” (p. 140). Compare: Nikžentaitis A. Nuo Daumanto iki Gedimino. Klaipėda, 1996, p. 37: “For example according to the testimony of the chronicle of Peter Dusburg the army of the Sembia land was made up by 4000 riders and 40000 foot soldiers. It is risky to rely on numbers, given in this source. (...) However it doesn’t prevent from thinking that Peter Dusburg could point out exact correlation between riders and foot soldiers 1:10. This, though correlative result, is very important for us in terms of structure of the Baltic army.”
  Viduramžių Lietuvos p...  
Lenkiją su Lietuva siejo daugiau kaip 400 metų trukusi unija (1386–1795 m.). Lietuviškos Jogailaičių dinastijos valdymas buvo Lenkijos istorijos aukso amžius, o unija su Lietuva – ašis, apie kurią sukosi visa Lenkijos istorija.
Польшу и Литву связывала уния, просуществовавшая более 400 лет (1386–1795 гг.). Правление литовской династии Ягеллонов было золотым веком в истории Польши, а уния с Литвой – ось, вокруг которой крутилась вся польская история. В объединенном Польско-Литовском Государстве (Речи Посполитой Обоих Народов) доминировала польская культура. В новое время знать Литвы ополячилась, хотя литовцами себя считать не перестала и хранила самостоятельность Литвы. В то же время поляки Литву считали провинцией Польши и стремились сломить литовский сепаратизм. Эти тенденции усилились к концу существования Речи Посполитой Обоих Народов и после ее крушения. Литовское национальное возрождение и восстановление независимости Литвы в 1918 г. было непонятным явлением для поляков и большинства ополячившейся шляхты Литвы, они встретили его враждебно и агрессивно. Поэтому развод Литвы и Польши был трагическим и болезненным – он кончился польско-литовской войной, 20-летней польской оккупацией Вильнюсского края (1919 и 1920–1939 гг.) и даже террором Армии Краёвой, направленным против литовцев во время Второй мировой войны и в послевоенные годы. Страсти утихли и взаимоотношения Литвы и Польши нормализировались лишь после пережитой обоими народами советской оккупации.
  Viduramžių Lietuva - ...  
Tai visų pirma pasakytina apie istoriografijos skyrių, kuriame daugiausia dėmesio skiriama mėgėjiškai išeivijos publicistikai, su istorijos mokslu neturinčiai nieko bendra. Analizuoti šiuos rašinėlius reikštų tą patį, kaip remiantis “Vorutos” laikraščiu svarstyti apie lietuvių mentalitetą, ką, beje, Paryžiuje beveik prieš 10 metų bandė daryti vienas lenkų autorius.
However there is no sense to continue writing about it, because there are no arguments, which would be worth discussion and approval. The most of the chapters of the book are unnecessary and a normal man should not tire himself by reading them. First of all this should be said about the chapter of historiography, where the main attention is granted to the amateurish publicist writing of the emigration, which has nothing in common with the scholarship of history. Analysing these compositions would mean the same, as considering the Lithuanian mentality, basing oneself on the newspaper “Voruta”, what, by the way, was attempted by one Polish author in Paris almost 10 years before. However these chapters not by accident appeared in the book, they reveal Baranauskas’ understanding of history. According to the author, the formation of the state was a continuos process, which began, when the hunter bands came to Lithuania (11 800 BC), the formation of the state was predetermined by internal and external reasons... Somewhere heard are these theses... Yes, these are nothing else, but the cornerstones of Marxist theory, which were attempted to dig into the solution of the problem of the Lithuanian State.
  Viduramžių Lietuva  
Apie 150 m. Klaudijus Ptolemėjus pirmą kartą pabandė sudaryti Baltijos regiono žemėlapį. Jis pirmą kartą paminėjo keletą baltų genčių - sūduvius, galindus ir turbūt kuršius bei sėlius.
150 e. Kr. Claudius Ptolemy gjorde for første gang et forsøk på å tegne kartet over Baltikum. Han nevnte også noen baltiske stammer – jotvingerne, galindiansere, kurlendere og selere – for første gang.
  Viduramžių Lietuva  
853 m. danai puolė kuršių (Cori) gentį, kuri "kadaise priklausiusi švedų valdžiai, bet jau gerokas laikas praėjo, kaip jie sukilo ir stengėsi tapti nepriklausomi". Danams pralaimėjus jungtinei 5 kuršių žemių kariuomenei, švedų karalius Olafas surengė sėkmingą antpuolį prieš kuršius, paėmė Zėburgą (Gruobinią) ir privertė Apuolę (Skuodo raj.) sumokėti išpirką.
I 853 e. Kr. angrep danskene kurlenderne (Cori / Curonians) som ”tidligere hadde vært i underkastelse av svenskene, men hadde lenge gjort opprør og nektet å være i underkastelse”. Etter nederlaget for danskene av fem forente hærer av forskjellige kurlandske landområder, organiserte den svenske kongen Olaf et suksessfullt angrep på kurlenderne. Han erobret med dette Seeburg (Grobina) og tvang Apuolė (i Skuodag regionen, Litauen) til å betale løspenger for den. Apuolė er dermed det første plassen i Litauen som blir nevnt i historisk sammenheng (Life of Anskar av Rimbert).
  Viduramžių Lietuva  
Apie 890-893 m. anglosaksų keliautojas Vulfstanas aprašė aisčius, gyvenančius į rytus nuo Vyslos upės žiočių, ir jų prekybos centrą Trusą. Jis pastebėjo, kad jų šalis buvo didelė, jie turėjo daug pilių, o kiekvienoje pilyje buvo karalius.
890–893 e. Kr. Angelsakseren og handelsmannen Wulfstan beskrev at aistanerne levede østover fra munningen av Vistula elven og at handelssenteret deres lå i Truso. Han bemerket at landet deres var stort og at de hadde mange slott og en konge i hvert av de. Det var mange krangler mellom disse kongene. Han gav også en omfattende beskrivelse av begravelses ritualene til aistanerne og delingen av formuen til den avdøde gjennom en konkurranse mellom ryttere.
  Viduramžių Lietuva  
Apie 890-893 m. anglosaksų keliautojas Vulfstanas aprašė aisčius, gyvenančius į rytus nuo Vyslos upės žiočių, ir jų prekybos centrą Trusą. Jis pastebėjo, kad jų šalis buvo didelė, jie turėjo daug pilių, o kiekvienoje pilyje buvo karalius.
890–893 e. Kr. Angelsakseren og handelsmannen Wulfstan beskrev at aistanerne levede østover fra munningen av Vistula elven og at handelssenteret deres lå i Truso. Han bemerket at landet deres var stort og at de hadde mange slott og en konge i hvert av de. Det var mange krangler mellom disse kongene. Han gav også en omfattende beskrivelse av begravelses ritualene til aistanerne og delingen av formuen til den avdøde gjennom en konkurranse mellom ryttere.
  Viduramžių Lietuva  
Apie 890-893 m. anglosaksų keliautojas Vulfstanas aprašė aisčius, gyvenančius į rytus nuo Vyslos upės žiočių, ir jų prekybos centrą Trusą. Jis pastebėjo, kad jų šalis buvo didelė, jie turėjo daug pilių, o kiekvienoje pilyje buvo karalius.
890–893 e. Kr. Angelsakseren og handelsmannen Wulfstan beskrev at aistanerne levede østover fra munningen av Vistula elven og at handelssenteret deres lå i Truso. Han bemerket at landet deres var stort og at de hadde mange slott og en konge i hvert av de. Det var mange krangler mellom disse kongene. Han gav også en omfattende beskrivelse av begravelses ritualene til aistanerne og delingen av formuen til den avdøde gjennom en konkurranse mellom ryttere.
  Viduramžių Lietuva  
Greičiausiai iš karto po šios pergalės, grįždamas į Daniją, Ragnaras pakeliui užpuolė ir kuršius bei sembus, kurie ,,sutiko jį kaip nugalėtoją”, t. y. išsipirko nuo jo niokojimų37.
Immediately after this victory, on his way back to Denmark, Ragnar most likely assailed the Curonians and Sembians. They greeted him as conquerer, i. e., ransomed themselves out of devastation.37
  Viduramžių Lietuva  
norvegų vikingai Egilis ir Thorolvas plėšikavo kuršių žemėse. Egilis buvo kuršių paimtas į nelaisvę, bet išsivadavo pats ir išvadavo 3 danų vikingus, išžudydamas jį nelaisvėn paėmusius kuršius bei sudegindamas namus, kuriuose buvo įkalintas.
935 e. Kr. De norske vikingene Egil og Thorlov plyndrer i landene til kurlenderne. Egil ble tatt til fange av kurlenderne, men klarte å rømme. Tre danske vikinger drepte deretter kurlenderne som hadde fanget han og brente ned fengselet deres.
  Viduramžių Lietuva  
857 m. danų vikingas Rorikas užvaldė dalį Jutlandijos. Anot Sakso Gramatiko, savo valdymo pradžioje Rorikas jūrų mūšyje nugalėjo švedus, kuršius ir vakarų slavus.
I 857 e. Kr. tok den danske vikingen Roric kontroll over en del av Jutland (Jylland). I følge Saxo Grammaticus så beseiret Roric i begynnelsen av sin regjeringstid i Danmark svenskene, kurlenderne og de vestlige slaverne i et sjøslag.
  Viduramžių Lietuva  
Hermanariko pergalė prieš aisčius
The victory of Hermanaric over the Balts
  Viduramžių Lietuva  
Apie 350-376 m. pagal gotų epą, atpasakotą Jordano (551 m.) ir Sakso Gramatiko (1218 m.), ostrogotų karalius Hermanarikas (350-376) surengė karo žygį prieš aisčius (veikiausiai sembus ir kuršius). Žr.
350–376 e. Kr. Hermanaric (Ermanarich), kongen av Østgoterne (350 – 376), organiserte militære raid mot Aistiansene (sannsynligvis Sambianene og kurlenderne), i følge gotiske epos, også reflektert av Jordan (551) og den danske historikeren Saxo Grammaticus (1218). Se kilder.
  Viduramžių Lietuva  
Apie 551 m. gotų istorikas Jordanas veikale Gotų kilmė ir žygiai aprašė aisčius kaip taikius žmones, gyvenančius Baltijos jūros pakrantėje. Žr. šaltinį.
551 e. Kr. Aistiansene ble beskrevet som fredfulle folk som bodde på den baltiske kysten i verket The Orgin and Deeds of the Goths av den gotiske historikeren Jordan. Se kilder.
  Viduramžių Lietuva  
Apie 551 m. gotų istorikas Jordanas veikale Gotų kilmė ir žygiai aprašė aisčius kaip taikius žmones, gyvenančius Baltijos jūros pakrantėje. Žr. šaltinį.
551 e. Kr. Aistiansene ble beskrevet som fredfulle folk som bodde på den baltiske kysten i verket The Orgin and Deeds of the Goths av den gotiske historikeren Jordan. Se kilder.
  Viduramžių Lietuva  
Pabėgęs iš nelaisvės, Hadingas, puolė helespontiečius. Jis sukėlė gaisrą helespontiečių karaliaus Handvano valdomoje Dauguvos pilyje, ją užėmė ir sučiupo Handvaną, kuris turėjo išpirkti savo kūną auksu.
Having fled from captivity, Hading attacked the Hellespontians. He set fire to the castle of Daugava which was ruled by King Handwan of the Hellespontians, seized it, and captured Handwan, who had to pay ransom for his body with gold. After this, Hading overcame many more eastern forces.39
  Viduramžių Lietuva  
I pusės, bet iki šiol jos dar labai mažai tyrinėtos. Net 10 iš 15 Sakso žinučių apie kuršius, sembus ir žiemgalius yra pirmosiose 9 ,,Danų istorijos“ knygose, kuriose istorinė tradicija sumišusi su mitologija, o tai labai apsunkina jos interpretaciją.
Information on the Balts provided by Saxo Grammaticus and other Scandinavian sources is known to Lithuanian historians since the 1st half of the 19th century, but up till now it has still been very poorly investigated. As many as 10 out of 15 of Saxo's passages on the Curonians, Sembians, and Semigallians are in the first 9 books of "Danish history," where the historical tradition is mixed up with mythology and this makes the passages' interpretation very difficult. It is the lack of historical information on the Balts of the Viking Age, which compels us to investigate the legends provided by Saxo Grammaticus and to try to find some of the actual traces of historical events in them.
  Viduramžių Lietuva  
Įveikę danus, kuršiai iš jų atėmė gausybę aukso, kurį vėliau buvo priversti kaip išpirką atiduoti švedams. Taigi, prieš puldami kuršius, danai jau buvo sėkmingai prisiplėšę kitoje vietoje. Šis sėkmingas žygis gali atitikti Sakso aprašytą Hadingo žygį prieš helespontiečius.
Having defeated the Danes, the Curonians took away much gold from them, which they were forced to give to the Swedes as a ransom later. Thus, the Danes had already successfully amassed plunder for themselves in another place before they attacked the Curonians. This successful raid may correspond to Hading's raid on the Hellespontians that was described by Saxo Grammaticus. The successful and unsuccessful raids in the legend could have had their places switched so that Hading's loss would not darken his victory near Daugava.
  Viduramžių Lietuva  
Priešmirtinėje dainoje Starkadas mini dar vieną savo žygį prieš kuršius, kurio metu jis išmokė danus pereiti keturdantėmis vinimis nubertus kelius, apsiavus medinėmis klumpėmis57. Frodžio IV laikų aprašyme šis epizodas siejamas su Starkado žygiu prieš Rusios kunigaikštį Floką58, o sagose Flokas laikomas suomių karaliumi58.
In the dying song, Starkad mentions one more of his raids on the Curonians, during which he taught the Danes to cross roads bestrewn with caltrops, using wooden clogs.57 In the account of the times of Frothi IV, this episode is associated with Starkad's raid on the Ruthenian Duke Flock,58 while in the sagas Flock is considered to be King of the Finns.59 This tangle could also have originated from reminiscences about the eastern raids of Hading-Frothi.
  Viduramžių Lietuva  
Saksas Frodžiui pakartotinai priskiria ir Hadingo žygius prieš kuršius bei helespontiečių karalių Andvaną. Tik šį kartą žygis prieš kuršius vaizduojamas kaip sėkmingas žygis prieš kuršių karalių Dorną44, o tarp žygių į Kuršą ir Helespontą įsiterpia Frodžio kovos Rusioje, kurių metu jis paima Polocką – kaip minėta, tokiu pat būdu, kaip istorinis Hastingas užėmė Luną.
Saxo repeatedly ascribes to Frothi the raids of Hading on the Curonians and Andwan, the King of Hellespontians. Only this time the raid against the Curonians is represented as a successful raid against the Curonian King Dorno,44 while Frothi's fights in Ruthenia are inserted among the raids on Curonia and Hellespont. During these fights in Ruthenia, Frothi seizes Polotsk – as mentioned, he does this in the same way as the historical Hasting captured Luna. This episode shows that this is most likely the same legend whose hero is the historical Hasting.
  Viduramžių Lietuva  
11 A. Mickevičius. Curonia in the 'Eastern Policy' of Viking Age Scandinavia, Archaeologia Baltica, Vilnius, 1997, vol. 2: The Balts and their Neighbours in the Viking Age, p. 191–199; A. Mickevičius, Curonian ,,Kings“ and ,,Kingdoms“ of the Viking Age, Lithuanian Historical Studies, Vilnius, 1997, vol.
11 A. Mickevičius. Curonia in the 'Eastern Policy' of Viking Age Scandinavia, Archaeologia Baltica, Vilnius, 1997, vol. 2: The Balts and their Neighbours in the Viking Age, p. 191–199; A. Mickevičius, Curonian ,,Kings" and ,,Kingdoms" of the Viking Age, Lithuanian Historical Studies, Vilnius, 1997, vol. 2, p. 7–14; A. Mickevičius, Valstybingumo pradžios problema vakarų baltų teritorijose, Lietuvos valstybė XII–XVIII a., Vilnius, 1997, p. 233–246.
1 2 3 4 Arrow